Šiame straipsnyje norėčiau apžvelgti kokias naujoves pristatė virusų kūrėjai chronologine tvarka. Čia nepasakosiu apie populiariausius virusus, kurie padarė labai daug žalos, ir kurių pavadinimus greičiausiai žino visi. Pagrindiniai akcentai sudėti ant tų, kurie surado kažką naujo, dalis virusų buvo tik koncepciniai ir niekada nebuvo paplitę masiškai, tačiau tos idėjos, kurias jie pristatė, deja, buvo sėkmingai išnaudotos kituose virusuose.

Kompiuterių virusai paplito kartu su atsiradusiais asmeniniais kompiuteriais.
1983 metais Fred Cohen sukūrė viruso apibrėžimą: „kompiuterinė programa pakeičianti kitas programas taip, kad jose paslėptų savo kodą“ .
1986 m. sukurtas pirmasis virusas „Brain“ – tai užkrovimo sektoriaus virusas, tačiau jis užkrėsdavo tik diskelius. Tai buvo pirmasis slapukas (ang. stealth), t.y. stengdavosi paslėpti save nuo kitų, jeigu vartotojas norėdavo apžiūrėti užkrėstą užkrovimo sektorių, jam būdavo pateikiami geri įrašai. Tais pačiais metais pasirodė pirmasis trojanas „PC-Write“ bei pirmasis failų virusas „Virdim“.
1987 m. “Stoned” - pirmasis virusas, užkrečiantis pagrindinį užkrovimo sektorių ir neleidžiantis sistemai užsikrauti. „Jerusalem“ - pirmasis virusas su riktu, kuris jį versdavo dar kartą užkrėsti jau užkrėstus failus.
1988 m. buvo sukurta pirmoji antivirusinė programinė įranga surasti ir pašalinti „Brain“ virusą. „Cascade“ - pirmasis užkoduotas virusas, jo nebuvo galima pakeisti ar peržiūrėti kodo. „Internet worm“ nulaužė 5000 kompiuterių.
1989 m. „Dark Avenger“ virusas ne iš karto nužudydavo sistemą, o lėtai, pradėdamas nuo nelabai svarbių failų naikinimo. „Frodo“ virusas slapukas, pirmasis siekiantis visiškai sunaikinti visą kietąjį diską, jeigu kompiuteris paleidžiamas tam tikrą metų dieną, šiuo atveju rugsėjo 22. IBM pirmieji pasiūlė komercinį antivirusą. „AIDS“ trojanas pirmasis užkoduodavo vartotojo failus paimdamas juos įkaitais ir po to reikalaudavo išpirkos už slaptažodžio pasakymą.
1990 m. startuoja antivirusinių kompanijos Symantec, McAfee ir keletas kitų.
1991 m. „Tequila“ virusas slapukas - pirmasis daugialypis ir polimorfinis virusas.
1992 m. „Dark Avenger Mutation Engine“ - tai pirmasis įrankių rinkinys galintis paversti bet kurį virusą polimorfiniu. „Virus Creation Laboratory“ - pirmasis virusų kūrimo įrankių rinkinys, jis taip pat turėjo labai gražią ir draugišką vartotojo sąsają.
1993 m. „Cruncher“ - pirmasis „geras“ virusas, jis suarchyvuodavo kompiuteryje esančias programas, padarydamas daugiau vietos kompiuterio diske.
1994 m. viruso „Pathoge“ autorius susektas Scotland Yard ir nuteistas 18 mėnesių kalėjimo. Pirmasis toks atvejis istorijoje. Iškilo nauja problema - CD, priešingai nei iki tol, informacijai pernešti naudoti diskeliai negalėjo būti išgydyti, tik sulaužyti ir išmesti. „SrcVir“ - pirmasis virusas užkrečiantis programų parašytų C ir Pascal kalbomis kodo failus.
1995 m. pasirodė Windows 95, antivirusinių kūrėjai labai išsigando, kad dėl to jų kuriama programinė įranga bus daugiau nebereikalinga. Pasirodė pirmasis makro virusas „Concept“ parašytas su Basic, jis galėjo užkrėsti PC ir Mac, kuriuose buvo įdiegta Microsoft Word.
1996 m. „Boza“ - pirmasis virusas Windows 95 sistemai. „Laroux“ - pirmasis Excel makro virusas. „Staog“ - pirmasis Linux virusas.
1998 m. „Java.StrangeBrew“ - pirmasis virusas užkrečiantis Java failus. Virusas modifikuoja Class failus įrašydamas save vidury kodo. „Back Orifice“ - pirmasis trojanas su labai dideliu nuotolinio administravimo įrankių kiekiu. „JetDB“ - pirmasis Access makro virusas. „Homer“ - pirmasis kirminas plintantis FTP protokolu.
1999 m. W97M/Melissa - pirmasis Word makro virusas, kuris save išsiuntinėjo visais adresais rastais Outlook užrašų knygutėje. „Corner“ - pirmasis MS Project makro virusas. „Win95.SK“ - pirmasis virusas užkrečiantis .hlp failus. „Tristate“ - pirmasis makro virusas galintis užkrėsti visas MS Office programas. „Infis“ - pirmasis virusas apsimetantis NT sistemos driveriu, vėliau perimantis kai kurių sistemos funkcijų kontrolę. „Bubbleboy“ - pirmasis kirminas, kuris aktyvuojasi vos tik atidarius laišką be jokių priedų (ang. attachment).
2000 m. „Stages“ - virusas apsimesdavo anekdotu pasakojančiu apie įvairius žmogaus gyvenimo etapus. Tai pirmasis virusas pasislėpęs .txt tipo faile. „Liberty“ - pirmasis trojanas skirtas Palm PDA. Pirmoji didžiulė DDOS ataka sugebėjusi išjungti Yahoo!, Amazon.com ir keletą kitų interneto vartų (ang. portal). „Stresam“ - pirmasis virusas pažeidžiantis NTFS sistemą. „Pirus“ - pirmasis virusas užkrečiantis PHP ir HTML failus.
2001 m. „Gnuman“ - pirmasis virusas plintantis P2P tinklais, save maskuodavo kaip mp3 formato daina. „Winux“ - pirmasis virusas galintis plisti tiek Windows, tiek Linux sistemomis. „LogoLogic-A“ - pirmasis virusas plintantis mIRC pokalbių programa bei el. paštu. „Mac/Simpsons@mm“ - pirmasis AppleScript virusas. „PeachyPDF-A“ - pirmasis kirminas plintantis Adobe PDF failais.
2002 m. „LFM-926“ - pirmasis virusas užkrečiantis Shockwave Flash (.SWF) failus. „Donut“ - pirmasis virusas užkrečiantis .NET servisus. „Sharp-A“ - pirmasis virusas parašytas C# kalba, be to, tai vienas iš retų atvejų kai kenksminga programinė įranga buvo sukurta moters. „SQLSpider“ - pirmasis kirminas, kuris atakavo Microsoft SQL Server technologiją. „Perrun“ - pirmasis virusas, kuris slėpdavosi JPEG failuose. „Scalper“ - pirmasis kirminas atakuojantis FreeBSD/Apache interneto serverį.
2003 m. „Sobig“ - pirmasis kirminas, kuris savo kode turėjo SMTP serverį. Kompiuteryje jis palikdavo komponentus, kuriais vėliau pasinaudodavo šiukšlintojai (ang. spammer), „Lovgate“ pirmą kartą apjungė kirminą ir trojaną į vieną vietą. „Klez.H“ - pirmasis virusas, kuris prie laiško prisekdavo atsitiktinį failą, kurį vėliau užkrėsdavo.
2004 m. „MyDoom.A“ - kirminas visą pasaulį nustebino savo sklidimo sparta. Po dviejų dienų nuo pirmosios versijos sklidimo pradžios internetą pradėjo užkariauti „MyDoom.B“. „Sasser“ - pirmasis kirminas sėkmingai išnaudojęs LSASS Windows klaidą, kas jam leido plisti pasinaudojant FTP prievadu (ang. port). „W64.Rugrat.3344“ - pirmasis virusas atakuojantis tik 64 bitų Windows sistemas. „Symb/Cabir-A“ - pirmasis kirminas sugebėjęs užkrėsti Nokia Series 60 mobiliuosius telefonus. Jis plisdavo pasinaudodamas Bluetooth jungtimi. „WCE/Duts-A“ - pirmasis virusas skirtas PocketPC. „W32/Amus-A“ - pirmasis virusas, kuris pasinaudodamas Microsoft Speech programine įranga skaitydavo įvairius pranešimus garsiai. „Bofra/IFrame“ - pirmasis kirminas, kuris buvo patalpintas reklaminiuose skydeliuose.
2005 m. „Bropia Worm“ - pirmasis virusas plintantis MSN Messenger pokalbių programa. „Commwarrior“ - pirmasis kirminas užkrečiantis mobiliuosius telefonus MMS žinučių pagalba. „PSPBrick“ - pirmasis PlayStation Portable trojanas ištrinantis failus ir paverčiantis įrenginį beverčia plyta. „DSTahen“ tą patį atlikdavo Nintendo DS įrenginiams. „MSIL/Idonus“ - pirmasis virusas atakuojantis .Net framework 2.0.
2006 m. „Icabdi.A“ - pirmasis virusas užkrečiantis Microsoft Infopath .XSN failus. „Bagoly“ - pirmasis kirminas užkrečiantis MATLAB m-file. „yhoo32.explr“ plintantis Yahoo! IM pokalbių programa, unikalus tuo, kad jis įdiegdavo nuosavą naršyklę “Safety Browser”, kuri labai panaši į Internet Explorer. Naršyklė prisiųsdavo daugybę kitos kenksmingos programinės įrangos. „Stardust.A“ - pirmasis virusas atakuojantis StarOffice/OpenOffice dokumentus. „Yamanner.A“ kirminas plintantis Yahoo! pašto sistema. Virusas plisdavo automatiškai nereikėjo jokių priedų. „W32.Chamb“ virusas atakuodavo .CHM pagalbos failus.
2007 m. pasirodė pirmasis iPod skirtas virusas.

Apibendrinant galima pasakyti, jog nors atrodo, kad jau viskas atrasta, jog visos klaidos ištaisytos ir kompiuterių saugumu pasirūpinta, tačiau kaip matome, kasmet virusų kūrėjai sukuria kažką naujo, originalaus. Kad ir kaip būtų gaila, virusai kaip ir visa kita nenustoja evoliucionuoti.